Lietuvos dirvožemio dabartis ir ateitis. Bendradarbiavimo sprendimai sveiko dirvožemio išsaugojimui
- Tarptautinio projekto „NATIOONS“ renginys
- Balandžio 28 d. 10 val.
- Mokymų centro „Agroakademija” konferencijų salė, Akademija, Kėdainių r.
Projektą „NATIOONS“ pristačiusi LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė akcentavo, kad dalyvavimo projekte esmė – tarptautiniu mastu skleisti žinią apie dirvožemio sveikatingumo išsaugojimą ir galimybes burtis į daugianares partnerių grupes, susijungiančias į taip vadinamas gyvąsias laboratorijas. Jos kurs švyturius – ūkio, miško, pramonės ar kt. teritorinius vienetus, kuriuose bus atliekami su dirvožemiu susiję tyrimai, ir jie taps pavyzdžiu kitiems.
„Siekti tikslų turi visa visuomenė: mokslas, vyriausybė, piliečiai, pramonė. Su dirvožemiu susijusių gyvųjų laboratorijų dar nesukurta, todėl apie tai galvojančius kviečiu kreiptis į LŽŪKT ieškant partnerių“,– sakė E. Mankutė.
Apie dirvožemio holistinę retrospektyvą
LAMMC ir VU atstovavęs doc. dr. Jonas Volungevičius kalbėjo apie Lietuvos dirvožemio holistinę retrospektyvą. Pasak jo, kalbant apie dirvožemio išsaugojimą, reikia suvokti procesų visumą, jo tipologijų įvairovę, dirvodaros esmę, priklausančią nuo skysčių judėjimo ir temperatūros. Pasauliniame kontekste Lietuvos dirvožemis yra tarp taigos ir plačialapių miškų, o tai reiškia, kad būdingas nuolatinis maisto medžiagų išnešimas ir derlingumo praradimas. Todėl net ir tuomet, kai pavyzdžiui Vidurio Lietuvos dirvožemis yra derlingas, nereiškia, kad jis toks bus visada.
Visa Lietuva susiduria su įvairia rizika: organinės anglies kiekio, pievų ir ganyklų mažėjimas, intensyvi žemdirbystė, erozija ir kt. Anot J. Volungevičiaus, suvokdami, kad turime siekti tvaraus dirvožemio naudojimo, net ir žinodami priemones, nesutariame, kaip jas naudoti. Mokslininkas pataria rinktis holistinę kryptį ir poreikius, kad jie atitiktų galimybes.
„Ekoschemos idėjas reikia pakabinti ant teritorijos galimybės. Nesakyti, kas yra gerai ar blogai, o sakyti, kad visi sistemos nariai yra lygiaverčiai. Ieškokime sprendimų, kur kiekvienas rastume savo nišą“, – sakė J. Volungevičius.
Svarbu tirti dirvožemį
Yra problemų, yra ir sprendimo būdų. Dažnai net vieno lauko dirvožemis skirtingas, todėl labai svarbu tai žinoti. LŽŪKT augalininkystės paslaugų vadovas Karolis Urba akcentavo, kad svarbiausia dirvožemį tirti.
„Jei į lauką žiūrime kaip į fabriką, pamirštame dirvožemį. Visos technologijos nukreiptos gauti didesnį derlių. Konsultavimo tarnybos nuostata – kiekvieną sprendimą priimant pirmiausia reikia dirvožemio tyrimo“, – sakė K. Urba.
Jis kvietė rinktis LŽŪKT dirvožemio ėminių paėmimo ir ištyrimo laboratorijoje paslaugas, ir akcentavo, kad bendradarbiaudama su viena pažangiausių laboratorijų EUROFINS Agro, Konsultavimo tarnyba parengė skirtingus dirvožemio tyrimų paketus, kurių duomenimis vadovaujantis galima lengviau planuoti tręšimą mineralinėmis, organinėmis trąšomis, kintama tręšimo norma, kalkinėmis medžiagomis; atlikti mineralinio azoto stebėseną savo laukuose ir efektyvinti tręšimą azotinėmis trąšomis. Didžiausias tyrimų paketas yra skirtas įvertinti dirvožemio sveikatingumą. Jis ypač naudingas planuojant ilgalaikę ūkio ateitį.
Apie dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmus
LR ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėja Rovena Grikienė komentavo Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą. Pasak jos, po daug diskusijų numatytos problemų grupės, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio: rūgščių dirvų plotų mažinimas, dirvožemio humusingumo išsaugojimas ir didinimas, dirvožemio taršos mažinimas, kenksmingų organizmų ir ligų kontrolės užtikrinimas ir dirvožemio biologinės įvairovės išsaugojimas.
„Labai svarbu parengti sveiko dirvožemio įstatymą Europos lygiu, plėtoti vieningą dirvožemio sveikatos vertinimo ir stebėsenos sistemą, informuoti apie tai e. erdvėje“, – sakė R. Grikienė, kviesdama bendradarbiauti dirvožemio gerinimo srityje.
ES misija „Sveikas dirvožemis ir maistas“
Dr. Justyna Lučinska iš Lietuvos mokslo tarybos, pristatydama ES misiją „Sveikas dirvožemis ir maistas“, akcentavo, kad ji apima ne tik žemės ūkiui skiriamą dirvožemį, todėl bendradarbiaujančių institucijų spektras gali būti labai platus. Dažnai kvietimuose teikti paraiškas numatytas daugelio dalyvių kriterijus.
Misijai įgyvendinti iki 2030 m. siekiama sukurti 100 gyvųjų laboratorijų ir švyturių. Gyvosios laboratorijos – tai reali vieta, kurioje kuriamos naujos priemonės ir technologijos. Čia turi būti įtraukti ūkininkai, miškininkai, teritorijų planuotojai ir kt. Švyturiu šiuo atveju vadinamas vienas ūkis, miškas ar teritorija, kur buvo taikomos pasirinktos priemonės ir, kaip jos veikia, galės pasižiūrėti kiti.
„Jei norime kurti gyvąsias laboratorijas, kuriose būtų atliekami moksliniai tyrimai, jos turi būti 4–5 skirtingose šalyse, o kūrimo procese turėtų dalyvauti 10–20 partnerių. Atskira užduotis – nurodyti ūkį švyturį. Svarbu ir tai, kad gyvosios laboratorijos negali užsidaryti pasibaigus projektui“, – akcentavo J. Lučinska.
2023 m. misijos darbo programoje numatyti 9 bendri kvietimai, dažniausiai skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms diegti. Paraiškas reikia pateikti iki rugsėjo 20 d.
J. Lučinska kvietė seminaro dalyvius pasirašyti Misijos manifestą, kurio tikslas – suburti bendruomenę, besirūpinančią dirvožemiu, ir kreiptis į Lietuvos mokslo taryboje veikiančią misijos „Sveikas dirvožemis ir maistas“ darbo grupę dėl probleminių tematikų įtraukimo į būsimus Europos Komisijos kvietimus.
Kaip rasti partnerius daugiašaliams projektams?
Belieka rasti partnerius ir pradėti darbus. Gerų pavyzdžių tikrai yra. Apie tai kalbėjo LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadovė Lina Žukauskienė.
Konsultavimo tarnyba aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje: šiuo metu įgyvendinama 16 projektų, 7 iš jų – tarptautiniai, 7-iuose projektuose LŽŪKT dalyvauja partnerės teisėmis. Projektai susiję su skaitmeninių įrankių tobulinimu, pažangiu ūkininkavimu, kvalifikacijos tobulinimu.
Kaip rasti partnerius projektinei veiklai? Pasak L. Žukauskienės, LŽŪKT atveju padeda ankstesnė sėkminga patirtis ir užmegzti santykiai, dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose partnerių paieškos renginiuose, narystė tarptautinėse organizacijose.
Partnerius galima rasti ir Europos Komisijos nacionalinių atstovų tinkle. Lietuvoje šios funkcijos patikėtos Mokslo tarybai.
Renginio įrašą rasite čia.
- Autorė Jolanta Dalia Abarienė
- Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos
Organisers
